Apie vaikų dantų valymą

Labai svarbu, kad elementarios burnos higienos procedūros būtų atliekamos jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Rekomenduojama valyti ir masažuoti dantenas dar neišdygus dantims, kad susiformuotų sveika, švari aplinka pieninių dantų dygimui. Jau nuo pirmojo danties pasirodymo būtina valyti apnašas nuo dantų paviršių, vaikišku dantų šepetėliu ar sudrėkintos marlės gabalėliu. Tai, žinoma, turėtų atlikti tėvai ar globėjai. Pirmaisiais gyvenimo metais nebūtina naudoti dantų šepetėlį, nebent taip patogiau tėvams. Nebūtina ir dantų pasta, kadangi pastos putojimas gali būti nemalonus kūdikiui. Be to, kūdikis gali praryti nemažą pastos dalį.

Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dančiui. Kai yra sveikatos problemų ar įvykus traumai, galima atvykti ir anksčiau. Gydytojas odontologas apžiūri kūdikio burną, įvertina fluoridų šaltinius vaiko dietoje, pataria žindymo ir bendros sveikatos klausimais. Reguliarūs profilaktiniai apsilankymai – tai puiki proga vaikui susipažinti su odontologo kabinetu, jo personalu, taip išvengiant odontologinių procedūrų baimės.

Antraisiais gyvenimo metais jau galima pradėti naudoti dantų pastą. Daugelis vaikų mėgsta mėgdžioti tėvus ir patys valytis dantis. Tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikai nepajėgūs patys gerai išsivalyti dantis. Žinoma, reikia skatinti vaiką mokytis elementarios burnos higienos, tačiau iki 7 – 8 metų dantis vaikams turi valyti tėvai.

6 – 12 – ais gyvenimo metais vyksta pieninių dantų kaita nuolatiniais. Šis periodas sutampa su amžiumi, kai vaikui rekomenduojama savarankiškai pradėti valyti dantis. Pagrindiniai burnos higienos principai dantų kaitos metu išlieka tie patys kaip ir kitais gyvenimo periodais: dantys valomi minkštu šepetėliu ir fluoridų pasta du kartus dienoje po 2 – 3 minutes. Visgi reikia paminėti ir tam tikrus ypatumus. Vaikas turi po truputį perimti atsakomybę už savo burnos sveikatą. Tačiau tėvų dalyvavimas ir kontrolė vis dar būtini. Tik vietoje dantų valymo tėvai turi aktyviai stebėti ir kontroliuoti, kaip vaikas valosi dantis. Kadangi bedygstantys nuolatiniai dantys nesiekia sukandimo linijos, dantų šepetėlio šereliai nesiekia ir neišvalo tokių dantų kramtomųjų paviršių. Nuolatinis apnašų buvimas yra pražūtingas tokiems nesubrendusiems, menkai mineralizuotiems dantims. Norint išvalyti šių dantų kramtomąjį paviršių, dantų šepetėlį reikia laikyti statmenai dantų lankui ir kiekvieną dantį valyti atskirai. Jei vaikas nesugeba šių dantų kokybiškai išsivalyti pats, tai už jį turi atlikti tėvai. Ši procedūra ypač aktuali 5 – 7 gyvenimo metais, kai dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys ir 11 – 12 metais, kai dygsta antrieji nuolatiniai krūminiai dantys.

Dantų kaitos metu vaikai jau moka gerai išspjauti pastos likučius, fluoridų tirpalus ir gelius, todėl nurijimo tikimybė nedidelė. Valyti dantis pasta su fluoridais yra privaloma visiems vaikams, o skalavimus fluoridų tirpalais, fluoridų gelio ar lako aplikacijas skiria individualiai gydytojas odontologas.

Nors dantų valymas šepetėliu ir pasta yra efektyviausia bei labiausiai paplitusi burnos higienos priemonė, ji negali efektyviai pašalinti apnašų nuo visų danties paviršių. Ypač sunku šepetėliu nuvalyti apnašas nuo kontaktinių paviršių. Viena svarbiausių pagalbinių burnos higienos priemonių yra higieniniai siūlai kontaktiniams dantų paviršiams valyti.

Šiuo metu galima pasirinkti įvairių priemonių tarpdančiams valyti: tarpdančių šepetėliai, higieniniai siūlai, tarpdančių krapštukai. Higieniniai siūlai yra efektyviausia pagalbinė priemonė kontaktiniams paviršiams valyti. Kitos priemonės rekomenduojamos tik esant indikacijoms, pvz.: tarpdančių šepetėliai dažniau rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat ortodontiškai gydomiems pacientams.

Mažo vaiko sugebėjimas taisyklingai ir efektyviai išvalyti kontaktinius paviršius higieniniu siūlu labai abejotinas. Todėl iki 12 metų šią procedūrą turėtų atlikti tėvai. Higieninį siūlą patartina naudoti nors kartą per dieną, geriausiai po vakarienės, prieš arba po įprasto dantų valymo. Valymui imamas 30 – 40 cm ilgio siūlas. Įtempus jo dalį tarp pirštų, švelniai įstumiamas į kontaktinę sritį. Įsidėmėtina, kad higieniniai siūlai skirti ne tarpdančiams, o dantų kontaktiniams paviršiams valyti. Apgaubiant siūlu ir traukiant atskirai nuvalomi abu kontaktuojantys paviršiai. Kiekvienas paviršius valomas 3 – 5 sekundes. Kiekvienam dančiui imama nauja švari siūlo dalis. Neatsargiai naudojantis higieniniu siūlu, galima pažeisti dantenas.

Tėvai kartais skundžiasi, kad jų pirštai per dideli vaikų burnoms, kad sunku išlaikyti siūlą tarp pirštų. Tokiais atvejais patogu naudoti specialius laikiklius higieniniam siūlui.

Pagrindinis veiksnys, nulemiantis danties atsparumą ėduoniui, yra fluoras. Fluoridai naudojami dantų ėduonies kontrolei ir profilaktikai. Jie skatina emalio remineralizaciją, didina atsparumą demineralizacijai, slopina rūgščių formavimąsi apnašose.
Dantų pasta su fluoridais yra pagrindinis ir svarbiausias fluoridų šaltinis žmogui kiekvieną dieną. Tai yra universaliausias ir populiariausias neprofesionalus fluoridų naudojimo būdas. Dantų pastą su fluoridais turi naudoti visi žmonės, nepriklausomai nuo dantų ėduonies rizikos laipsnio. Kasdienis dantų valymas pasta su fluoridais stabdo emalio demineralizaciją.